- apyvikris
- apývikris, -ė adj. (1) gana vikrus: Jis dar apývikris, gali pats įsilipęs į obelį prisikrėst obuolių Gs. Dar apývikrė boba – be lazdos eina Nmn.
apývikriai adv.: Jau penkiasdešimtą kryželį eina, o dar apývikriai vaikščioja Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.